Reikalavimai darbo kėdei

Daugelis reikalavimų kėdėms atitinka reikalavimus korpusiniams baldams. Visų pirma, tai patikimumas naudojant, dizaino įvairiapusiškumas, patogumas, išorinis patrauklumas. Tačiau, jei renkantis korpusinius baldus pakanka juos pamatyti ir išsiaiškinti charakteristikas, tai ant minkšto baldo būtina atsisėsti ir išbandyti visas funkcijas bei reguliavimus. Tai- pagrindinis patarimas, pasirenkant krėslus ir kėdes. Teisingas darbo kėdės pasirinkimas – pagrindinis faktorius, siekiant išsaugoti aukštą darbo efektyvumą ir sveikatą ilgus metus.
Minimalūs reikalavimai darbo kėdei:
•    plastikiniai porankiai ir penkių krypčių atrama su lengvai besisukančiais ratukais;
•    galimybė viena ranka ir sėdint pakeisti kėdės sėdynėlės aukštį ir atlošo pasvyrimo kampą. Visi nustatymai turėtų būti atliekami lengvai ir patogiai- tik taip jūs priprasite sureguliuoti kėdę pagal savo kūną, o ne atvirkščiai;
•    amortizatorius aukščio reguliavimo mechanizme, sušvelninantis staigų stuburo apkrovos pasikeitimą sėdant;
•    ergonomiška atlošo forma (atrama ties juosmens įlinkiu). Tai gali būti pasiekta ir dėka korpuso formos, ir dėl apmušalo pastorinimo;
•    storas sluoksnis padidinto elastingumo poliuretano, papildomai pastorinto tam tikrose sėdynėlės vietose (siekiant palengvinti vertikalios būsenos fiksaciją) ir minkštas apvalus priekinis sėdynėlės kraštas (leidžiantis išvengti kojų kraujagyslių suspaudimo);
•    saugi apmušalo medžiaga “darbiniuose” sėdynės ir atlošo paviršiuose (tankus audinys, natūrali oda, specialios orui pralaidžios baldinių audinių rūšys), leidžianti išvengti perkaitimo bei atvėsimo, esant bet kokiai oro temperatūrai ir drėgmei. Apatiniams ir galiniams paviršiams galima plastiko ar dirbtinės odos apdaila.
Tobulesnės ir brangesnės kėdės gali turėti sudėtingesnius reguliavimo mechanizmus:
•    tolygus atlošo aukščio ir sėdėjimo gylio keitimas;
•    reguliuojamo aukščio ir pasvyrimo kampo porankiai;
•    sinchromechanizmas, sinchroniškai keičiantis sėdynės ir atlošo pasvyrimo kampą ergonomiškomis proporcijomis (kiekvienas sėdynės pasvyrimo laipsnis lygus 3 laipsniams atlošo pasvyrimo);
•    svyravimo mechanizmas- kėdės svyravimas su tiksliai pagal svorį parinktu tamprumo koeficientu;
•    gali būti naudojamos geresnės kokybės medžiagos: įmontuotas metalinis karkasas penkių krypčių atramai, poliuretanas, aliuminis, medinė ar odinė porankių apdaila, pagerinto išdirbimo oda priekiniams ir viršutiniams sėdynių bei atlošų paviršiams, natūrali oda apatiniams ir galiniams paviršiams.
Keletas praktinių patarimų  (iš pirkėjų patirties):
•    Ratukai, lengvai slystantys tiek lygiu, tiek šiurkščiu paviršiumi-  privalomas reikalavimas darbuotojų ir vadovų biuro kėdėms.
•    Porankių būtinybę darbuotojų kėdėse lemia tai, kiek ilgai jie dirba su kompiuterio klaviatūra (tuomet reikalinga atrama alkūnėms) ir kaip dažnai jie palieka darbo vietą (būtina atsiremti stojantis ir atsisėdant ant kėdės). Pirkti kėdes be porankių  prasminga tik tuomet, jei biure mažai vietos.
•    Vadovams, dažnai posėdžiaujantiems ir susitinkantiems su klientais savo kabinete, būtinos kėdės su svyravimo mechanizmu, o tiems, kas daug dirba tam tikroje pozoje prie kompiuterio ir su dokumentais- būtinas ergonominis sinchromehanizmas, leidžiantis idealiai pritaikyti kėdę bet kokiai figūrai ir bet kokios rūšies darbui .
•    Svyravimo decentralizacija: svyravimo mechanizmo ašis turi būti priekyje kėdės centro (kuo toliau, tuo geriau), tuomet, supantis kėdėje, kojos nesikilnos aukštyn, ir supimosi procesas atrodys deramas ir solidus.
•    Lankytojams skirtos kėdės turėtų būti su žema nugarėle, kuo mažesnio pločio, pageidautina su kojomis ar lanksčiu rėmu. Kėdės su besisukančiu rėmu naudotinos tik tiems lankytojams, kurie jau įpratę prie biuro kėdžių (priešingu atveju lankytojas nuolatos suksis priešais jus ir trukdys pokalbiui).
•    Darbuotojų kėdės  turėtų prilaikyti tik pečius ir nugarą (miegas darbo vietoje – didelė pagunda vidutinio ir žemesnio lygio darbuotojams), o štai vadovo kėdės nugarėlė gali būti ir kaip atrama galvai.

Tam, kad galėtume nupirkti gerus baldus, reiktų turėti garsaus kėdžių medžiotojo Ostapo Benderio nuojautą. Šiame straipsnyje mes pakalbėsime apie biuro kėdes ir fotelius.
Iš ko sudaryta šiuolaikinė biuro kėdžių rinka ir ko iš jos galima tikėtis, su kokių šalių produkcija didžiausia galimybė susidurti? Dažniausiai parduotuvėse galima įsigyti biuro kėdes iš Vokietijos, Italijos, Lenkijos. Pastaruoju metu savo produkciją aktyviai siūlo Pietryčių Azijos šalys- Taivanis ir Singapūras.
Pradėkime nuo vokiečių gamybos kėdžių. Jos yra labiausiai ergonomiškos, pagamintos iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, jose yra patys sudėtingiausi ir brangiausi mechanizmai. Vokiečiai – biuro baldų gamybos karaliai, jie “valdo” visame kame, kas susiję su gamybos technologija, konstrukcijos tobulumu, naujų medžiagų taikymu. O vokiškų kėdžių ergonomiškumas yra tobulumo viršūnė!
Vokiečių biuro baldų konstruktoriai padarė daugybę naudingų patobulinimų. Taigi, būtent vokiečiai pirmieji įdiegė reguliuojamą juosmens atramą, analogišką tai, kuri įrengiama kai kurių aukštos klasės automobilių kėdėse. Apie vokiškų kėdžių ergonominių mechanizmų tobulumą galima kalbėti be galo. Negaišime laiko ilgiems aiškinimams, patikėkite: geriau nebūna!
Be to, tie, kurie nustato vokiškų baldų standartus, tiesiog apsėsti minties maksimaliai užtikrinti saugumą. Pagal Vokietijoje galiojantį standartą visuose kėdžių ir krėslų ratukuose įmontuoti stabdžių mechanizmai: kai kėdė neturi apkrovos, ratukas blokuojamas ir nesisuka, kad, neduok Dieve, netyčia ant kėdės atsirėmęs darbuotojas nepargriūtų, o tai užsigaus, vargšelis! Italai specialiai Vokietijos rinkai privalo gaminti kėdžių modelius su ratukų blokavimo mechanizmais.
Dar viena detalė: pripratę prie „pūkinių plunksnų“ vokiečiai negaili užpildo kėdžių sėdynėms. Vokiškos kėdės ir krėslai žymiai “putlesni” už kitų šalių gamintojų kėdes.
Tačiau vokiškos biuro kėdės, kaip ir kitos, turi savų minusų. Pirmasis ir, ko gero, pagrindinis iš jų – kaina. Vokiečiai labai smulkmeniški, nuolatos tobulina ir taip jau sudėtingus kėdžių mechanizmus, o tai, be abejo, turi įtakos jų produkcijos kainai.
Kitas vokiškų biuro kėdžių trūkumas yra pernelyg lakoniškas jų dizainas. Tai paaiškinama labai paprastai: didžiausią dėmesį vokiečiai skiria techninių bei ergonominių parametrų tobulinimui. Jiems svarbiausia – konstrukcijos racionalumas ir patogumas. Į dizainerių sprendimus jie, skirtingai nei italai, žiūri nepatikliai: ką jūs čia prikabinote? Nuo to kėdė patogesnė netapo? O jis-  darbininkas, jam svarbiausia- tikslingumas.
Negalima ignoruoti ir griežtos vokiečių orientacijos į europiečių mentalitetą. Vakarai jau seniai atsisakė nykių tonų pseudoprestižinių oficialių baldų. Mes dažnai tiesiog negalime suprasti, kaip direktoriaus kėdė, kainuojanti 1.000 dolerių, gali būti aptraukta linksmu geltonu audiniu žaliomis gėlytėmis.
Vokiški biuro baldai- tiems, kurie tiek susikoncentravę į darbą, kad nekreipia dėmesio į nieką, išskyrus konstrukcijos patogumą ir racionalumą, tiems, kurie pasirengę mokėti nemažus pinigus už tai, kad dirbti būtų iš tikrųjų patogu. Toks žmogus vargu ar iškeis griozdišką vokiečių kokybę ir patogumą į lengvabūdišką itališkų kėdžių eleganciją.

Italai į biuro baldų rinką atėjo vėliau negu vokiečiai, 60-ųjų pabaigoje- 70-ųjų pradžioje, mokslinės-techninės revoliucijos įkarštyje. Iš pradžių licencijas gaminti biuro kėdes ir krėslus jie pirko iš vokiečių, o paskui statė savo gamyklas ir plėtojo nuosavą gamybą. Konstrukcijos sudėtingumu itališkos kėdės ir iki šios dienos šiek tiek nusileidžia vokiškoms, tačiau Italija užtikrintai pirmauja pasaulyje pagal biuro kėdžių pardavimus. Pavyzdžiui, didžiąją dalį Amerikos rinkos užima būtent itališkos kėdės.
Pagrindinis itališkų baldų privalumas- dizainerių sprendimų įvairovė. Jei vokiečių gamintojas „per jėgą“ pristato vieną- du naujus modelius per metus, siekdamas nugludinti ir išbaigti jau žinomų modelių technologiją, tai italai, metai iš metų palikdami bazę praktiškai nepakeistą, ieško naujų formų, spalvų ir dydžių. Pirmaujančios įmonės vieną ar net du kartus per metus pristato naujas kolekcijas.

Jei vokiečiams svarbiausia- mechanizmas, kėdės “siela”, tai italams svarbu- “kad kostiumas derėtų”, ir jie ramiai ryžtasi drąsiems eksperimentams tam, kad jų produkcijos dizainas taptų pirmaujantis. Tačiau nereikėtų galvoti, kad, siekdami prašmatnumo, italai visiškai paaukotų patogumą. Visos naujos formos galutinai išbandomos griežčiausioje pasaulio laboratorijoje- rinkoje, kuri ir atrenka iš naujienų srauto tik pačius sėkmingiausius produktus. Nepakankamai populiaraus ar patogaus modelio gamyba yra nutraukiama.